Kodėl mėlynus fejeverkus matome rečiausiai?

Jei šešioliktame-septynioliktame amžiuje aplankytumėte didelę švenę ar norėtumėte pamatyti šimtmetines tradicijas turinčius JAV nepriklausomybės dienos fejeverkus, jie visi būtų vienos spalvos – oranžinės. Tuo metu didelių švenčių metu už fejerverkus atsakingi būdavo „ugnies meistrai“ (angl. Firemasters) ir „žalieji vyrai“ (angl. Green men). Pastarieji taip praminti todėl, kad šventės metu nuo kibirkščių saugojosi lapais, jais būdavo padengti jų rūbai ir kepurės. Ši profesija buvo pavojinga ir, tinkamai nesuveikus fejerverkams, nemažai šių žaliųjų vyrų buvo sužaloti ar mirę.

Tik 1830-aisiais fejerverkai įgavo spalvas ir tapo panašūs į šiandieninius. Būtent ši data yra šiuolaikinių fejerverkų pradžia. Italų išradėjai sugalvojo į fejerverkų mišinius įmaišyti metalų, pirmiausia stroncio ir bario, vėliau ir kitų metalų bei jų chloridų. Taip valgomąja druska žinomas natrio chloridas sukūrė ryškią geltoną spalvą, litis ir stroncis – raudoną, baris – žalią, kalcis – oranžinę, o varis – mėlyną. Šiuolaikinis fejerverkas turi turėti šių druskų, kuro, kuris juos uždegtų ir oksidatorių, kuris parūpintų pakankamai deguonies visam degimo ir sprogimo procesui.

Mėlyną spalvą iš jų visų išgauti sunkiausia dėl kelių dalykų. Pirmiausia – vizualinis kontrastas. Geltona, oranžinė ir raudona spalvos yra ryškios ir kontrastingos bei melsvame nakties danguje daug geriau matomos, tuo tarpu mėlyna spalva kitame mėlynos atspalvyje greitai „ištirptų“ ir atrodytų neryški. Tad kuriant tinkamą ryškiaspalvį ir matomą bet kokiame danguje vario mišinį reikia įdėti žymiai daugiau pastangų. Pats varis – taip gana lepus metalas, jį sunku „tinkamai“ uždegti ir palaikyti jo degimą, todėl dažna formulė savyje turi daugiau oksidatorių, nei kitų spalvų išgavimui. Patyrę pirotechnikai turi kelias ar kelioliką „teisingos“ mėlynos spalvos fejerverkų mišinių formulių.

Tačiau mėlyna spalva vis tik egzistuoja, saliutas.lt siūlo platų tokių fejerverkų pasirinkimą, kuris tikrai džiugins jūsų akis ir širdis.